www.fisheryabc.eu

Pagrindinis

LT  EN

6. Apie verslinės žvejybos draudimus

ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. 8674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com

Jo Ekscelencijai Europos Komisijos Pirmininkui Jean-Claude Juncker
Jos Ekscelencijai Estijos Prezidentei Kersti Kaljulaid
Jo Ekscelencijai Latvijos Prezidentui Raimondui Vėjuoniui
Jo Ekscelencijai Lenkijos Prezidentui Andžejui Dudai
Jo Ekscelencijai Švedijos Ministrui Pirmininkui Stefan Lofven
Jos Ekscelencijai Vokietijos Kanclerei Angelai Merkel
Europos Parlamento nariams


Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui
LR Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Andriejui Stančikui
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto Pirmininkui Kęstučiui Mažeikai
LR Seimo Ekonomikos komiteto Pirmininkui Virginijui Sinkevičiui
LR socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Pirmininkui Artūrui Černiauskui
Žuvininkystės departamento direktorei Agnei Razmislavičiūtei-Palionienei
Žuvininkystės tarnybos direktorei Indrei Šidlauskienei
LR Seimo nariams
Žvejams
Žiniasklaidai

APIE VERSLINĖS ŽVEJYBOS DRAUDIMUS
Vilnius, 2017-11-15

Jūsų Ekscelencijos valstybių ir atsakingiausių institucijų vadovai, Jums milijonai žmonių suteikė įgaliojimus valdyti ir spręsti žmonių likimus.

Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln. gyventojų, teritorija užima 65,3 tūkst. kv. km. Lietuvoje tyvuliuoja 2621 kv. kilometrų vidaus vandens telkinių - apie 3000 ežerų, apie 1500 tvenkinių ir apie 29 tūkst. upių, upelių bei kanalų ir Kuršių marios. Ežerai užima 47 proc. – 1232 kv. km., Kuršių marios 22 proc. – 576 kv. km., upės 18 proc. – 472 kv. km. ir tvenkiniai 13 proc. – 341 kv. km.

ŠIAME LAIŠKE RAŠOME APIE VERSLINĖS ŽVEJYBOS TOTALŲ DRAUDIMĄ VALSTYBINIUOSE VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE, IŠSKYRUS KURŠIŲ MARIAS.

Apie šiame laiške rašomas problemas Lietuvos vadovai gerai žino 7 metus.

Šiuo laišku kreipiamės į Estijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vadovus dėl to, kad mokslininkai 2015-11-10 pateikę Galimybių studiją panaudojo šių valstybių patirtį verslinės žuvininkystės srityje.

Verslinę žvejybą reguliuoja Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymas, kurio 2 straipsnio 30-ame punkte rašoma: Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką. 6 straipsnio 1-me punkte rašoma: Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis, 14-to straipsnio 1-me punkte aiškinama, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose.

Mes kreipiamės į Jus pagrindinai tik dėl limitų skyrimo kuojų, ešerių, karosų, lydekų, karšių, lynų, raudžių, starkių, plakių žvejybai valstybiniuose ežeruose ir tvenkiniuose išskyrus Kuršių marias.

Apie 90 proc. žuvų sugaunama Kuršių mariose, kurių plotas 22 proc. visų vidaus vandenų ploto, o likusiuose vandens telkiniuose sugaunama tik 10 proc. žuvų.

Mes kreipiamės į Jus aiškindami ir prašydami, kad milžiniški Lietuvos valstybinių ežerų ir tvenkinių plotai (60 proc. 1673 kv. km) būtų naudojami žuvų gaudymui rinkai nors po 4,6 kg. iš hektaro. Aplinkos ministras, atsakingiausi Lietuvos pareigūnai ir kai kurie politikai nenori, kad žvejai verslininkai į rinką patiektų daugiau žuvų ir kad varguoliai galėtų įsigyti pigių menkaverčių žuvų.

PATEIKIAME INFORMACIJĄ APIE LIMITŲ SKYRIMĄ VERSLINEI ŽVEJYBAI:

Aplinkos ministerijos nustatyti žuvų sugavimo limitai valstybiniuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose 2011–2014 m.
Metai Telkinių skaičius Telkinių plotas (ha) AM nustatytas limitas (kg)
Bendras Iš jų:

Lydekų Lynų Karšių Sterkų
2011 14 21 026,3 140 240 4 805 2 525 22 880 200
2012 13 20 452,9 152 770 4 705 2 525 22 680 200
2013 10 13 433,5 67 570 4 535 700 13 150 0
2014 10 12 779,8 58 870 4 600 700 9 650 0

Nuo 2015-01-01 iki šiol neišduodami limitai verslinei žvejybai vidaus vandenyse išskyrus Kuršių marias.
Pagal lentelėje pateiktus duomenis vidutiniškai iš vieno ha galima buvo sugauti 2011 m. 6,67 kg., 2012 – 7,46 kg., 2013 – 5,03 kg., 2014 – 4,6 kg. Pagal mokslininkų tyrimus žuvų produkcijos limitai ežeruose ir tvenkiniuose buvo apie 21 kg. žuvų 1 ha.
2015-11-10 mokslininkai pateikė „Žuvų (išskyrus lašišines) ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2016-2020 metais galimybių studiją. Studijoje pateikiami ištyrinėti vandens telkiniai, kurie turi būti įžuvinami vertingomis žuvimis, nurodoma apie verslinę žvejybą ir paaiškinama, kad žvejybos reguliavimas pirmiausia turi priklausyti nuo išteklių būklės ir mokslinių tyrimų rezultatų, griežtai reglamentuojant žvejybos įrankius, žvejybos trukmę, žvejoti leidžiamas žuvų rūšis bei vykdyti mėgėjų ir verslininkų sugaunamų žuvų tinkamą apskaitą. Rengiant studiją mokslininkai atsižvelgė į Estijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos patirtis.

2017-04-07 Aplinkos ministras K. Navickas pateikė informaciją, kad ištyrinėtuose 384 ežeruose ir tvenkiniuose bendra žuvų biomasė 2011-2016 m padidėjusi 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris padidėjo apie 1,3 - 1,4 karto. PATEIKIAME mokslininkų ištirtų 68 vandens telkinių didesnių kaip 200 ha, kurių plotas yra 41463 ha rekomenduojamų žuvų produkcijos sugavimo limitai kilogramais: ešerys 142627 kg. kas sudaro 16,33 proc., karosas – 7836 kg. 0,9 proc., lydeka 23864 kg. - 2,73 proc., lynas 33946 kg. - 3,89 proc., karšis 126876 kg. - 14,53 proc., starkis 9627 kg. - 1,1 proc., kuoja 270390 kg. - 30,97 proc., plakis 94419 kg. - 10,81 proc., raudė 13035 kg. - 1,49 proc., kitos 150570 kg. - 17,24 proc., iš viso 873190 kg. Sugavimų limitų lentelę pridedame (priedas Nr. 1, 5 lapai).

Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtuose ištirtuose vandens telkiniuose vidutinis sugavimo limitas 1 ha yra 21,06 kg., o žvejams verslininkams 2011-2014 m. leido vidutiniškai sugauti iš 1 ha 7-5 kg. žuvų. Paminėtina, kad ištirtuose vandens telkiniuose yra apie 44 proc. menkaverčių karpinių žuvų. Šių žuvų gausumas turi daug neigiamų pasekmių žuvų draugijoms ir bendrai vandens telkinių ekologinei būklei.
Žinoma, kad kasmet apie 10 proc. vyresnio amžiaus žuvų natūraliai miršta. Dalį jų verslininkai galėtų suspėti sugauti ir patiekti į rinką.
2017-02-01 Vyriausybė vykdydama Europos direktyvas ir atsižvelgdama į mokslininkų atliktus tiriamuosius darbus paskelbė, kad kai kuriuose vandens telkiniuose būtų vykdoma biomanipuliacija. Tai reiškia, kad privalu išgaudyti menkavertes karpines žuvis ir būtina įveisti plėšrias žuvis. Pažymime, kad iki šiol per 9 praėjusius mėnesius Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos neleido gaudyti menkaverčių karpinių žuvų.

Atkreipiame dėmesį, kad Žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas 2017 rugpjūčio mėnesį pradėjo aiškinti, kad sumažins žuvivaisos apimtis 86,1 proc. tame tarpe plėšriųjų žuvų lydekų 3 kartus, starkių - 2,5 karto ir kad reikia privatizuoti visus valstybinius žuvivaisos objektus. Dėl bandymų privatizuoti valstybinius žuvivaisos objektus kilo labai didelis pasipriešinimas.
ŽINOMA, kad visas pasaulis tame tarpe ir kaimyninės VALSTYBĖS PROPAGUOJA ir SKATINA vidaus vandenų verslinę žvejybą ir šviežių žuvų pardavimą. Tačiau VALDANTIEJI LIETUVĄ žlugdo smulkųjį žvejybos verslą. MATYT, JIEMS LABAI GAILA, kad verslininkai gali prisigaudyti menkaverčių karpinių žuvelių - kuojų, plakių, raudžių ... ir parduoti bėdnuomenei. Turbūt didžiausias valdančiųjų SKAUSMAS ir NEAPYKANTA yra tai, kad sąžiningai dirbantis žvejas verslininkas gali užsidirbti keletą šimtinių eurų.
Per septynerius metus atsakingiausioms Lietuvos institucijoms buvo parašyta apie 90 laiškų, kad skirtų limitus verslinei žvejybai išskyrus Kuršių marias. Atsakingos institucijos mūsų laiškus nukreipia Aplinkos ministrui. Tačiau Aplinkos ministras limitų verslinei žvejybai neskiria – tuo pažeidžia LR Žuvininkystės įstatymą. Pažymime, kad tame laikotarpyje Lietuvoje nebuvo FORSE MAJEURE aplinkybių.

Aplinkos ministerija, kai kurie politikai ir valstybės pareigūnai bei žvejai mėgėjai dažniausiai limitų neskyrimą verslinei žvejybai aiškina, kad žvejai verslininkai nualina vandens telkinius ir brakonieriauja, kad žvejams mėgėjams trūksta žuvų, kad verslininkai trukdo mėgėjams žuvauti. Kiekvienam turėtų būti aišku, kad toks piktavališkas verslininkų niekinimas neturi jokio pagrindo, nes niekada mokslininkai nebuvo nustatę, kad žvejai verslininkai nualino nors vieną vandens telkinį ir kad verslininkai buvo sugaunami brakonieriaujant. Sveikas ir blaiviai mąstantis žmogus turėtų suprasti, kad verslininkai žuvaudami 10-14 aukščiau įvardytų vandens telkinių, niekaip negali nualinti virš 33 tūkst. vandens telkinių. Aplinkos ministerija taip pat draudžia vykdyti verslinę žvejybą vandens telkinių nuomininkams. PAREIŠKIAME, kad verslinės žvejybos draudimai turi POLITINĮ – RINKIMINĮ pobūdį, nes 2006 metais politikai pradėjo aiškinti, kad iš žvejų mėgėjų rinkimuose žymiai daugiau galima gauti rinkėjų balsų negu iš žvejų verslininkų. Partijos, partiečiai ir jų rėmėjai dėl rinkimų balsų sistemingai organizuoja RINKIMINĘ politinę pasiutpolkę niekindami žvejus verslininkus ir sukiršijant žvejus mėgėjus su verslininkais. Atkreipiame dėmesį, kad visi Lietuvos gyventojai moka mokesčius į biudžetą – taigi turi teisę įsigyti rinkoje Lietuvoje pagautų gėlavandenių žuvų (kuojų, ešerių, karosų, lydekų, karšių, lynų, raudžių, starkių, plakių). Aplinkos ministerija draudžia verslinę žvejybą.

Pažymime, kad verslininkai kiekvieną kartą apie žvejybą iš anksto informuoja agentūras. Žuvys iškraunamos įteisintose vietose.

Už žvejybos taisyklių pažeidimą Lietuvoje taikomos griežtos baudos net konfiskuojant žvejybos įrankius bei susisiekimo priemones ir išreikalaujama padengti gamtai padarytos žalos nuostolius – už neteisėtą 1 karšio pagavimą skiriama 60 eurų bauda, už 1 šamo - 290, už 1 lašišos - 580, už 1 lydekos – 145 eurų.
Įstatymų nesilaikymas ir nevykdymas daugeliui pareigūnų ir gyventojų užtraukia atsakomybę ir prievolę padengti patirtus nuostolius. Tačiau už LR Žuvininkystės įstatymo sistematinį pažeidinėjimą – neskiriant limitų verslinei žvejybai iki šiol nei Aplinkos ministras nei kiti atsakingi pareigūnai nebuvo patraukti atsakomybėn. Žvejai verslininkai kasmet patiria didelius nuostolius, o pirkėjai, ypatingai varguomenė negali nusipirkti pigių gėlavandenių žuvų.
VISIEMS žinoma, kad mėgėjų žvejyba turi būti SKATINAMA. Pagal veikiančius įstatymus žvejai mėgėjai gali žuvauti visuose vandens telkiniuose. Tačiau reikiamas dėmesys turi būti SKIRIAMAS ir verslinei žvejybai ne tik Kuršių mariose. VIETOS PO SAULE TURI UŽTEKTI IR MĖGĖJAMS IR VERSLININKAMS.

KONSTATUOJAME, kad Aplinkos ministrai nuo 2015-01-01 limitų verslinei žvejybai ežeruose ir tvenkiniuose neskyrė. TAČIAU atsakingos institucijos nereagavo. Turbūt Prezidentę, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką tenkina Aplinkos ministro K.Navicko ir buvusių Aplinkos ministrų biurokratiniai aiškinimai ir išsisukinėjimai, žvejus verslininkus žeminantys ir niekinantys, melagingi ir mulkinantys atsirašinėjimai. Lietuvos vadovai nė karto nėra pareikalavę Aplinkos ministrų vykdyti LR Žuvininkystės įstatymą. Pažymime, kad įstatyme nėra numatyta jokių išlygų ir Lietuvoje neveikė FORSE MAJEURE aplinkybės. Tik todėl valstybės turtas ežerai, upės ir tvenkiniai išskyrus Kuršių marias nepanaudojami žuvų gaudymui rinkai ir papildomų maisto produktų gamybai.

PASIRODO, kad kai kada Lietuvoje PAISOMI ĮSTATYMAI. Nuteistam iki gyvos galvos H. Daktarui už žmogžudystes ir kitus sunkius nusikaltimus, buvo sudarytos lengvinančios sąlygos GAUTI TUŠINUKĄ. Tačiau Lietuvą valdantys nesugeba ar nenori PAPRAŠYTI Aplinkos ministrą vykdyti Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymą.

PAŽYMIME, kad naujos kadencijos LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika su Seimo nariais M. Majausku, V. Vingriene ir A. Gaidžiūnu 2017-10-12 įregistravo ir ŽAIBO GREITUMU pradėjo viešinti LR Žuvininkystės įstatymo pataisas siūlydami uždrausti verslinę žvejybą visuose vandens telkiniuose išskyrus Kuršių marias. SUSIBŪRĖ SMOGIAMOJI POLITINĖ JĖGA – Aplinkos ministras K. Navickas neskiria limitų verslinei žvejybai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ruošiasi uždrausti verslinę žvejybą, o Žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas 86,1 proc. mažina žuvų įveisimą ir rengia valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizacijos planą.

Pagal Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimus 2014 metais tarp labiausiai Lietuvos korumpuotų institucijų LR Seimas užėmė ANTRĄJĄ VIETĄ. Gal todėl Seimo priimtas LR Žuvininkystės įstatymas nevykdomas. Atkreipiame dėmesį, kad tuo metu Seimo narys V. Mazuronis buvo ir Aplinkos ministru. Jis pirmu smuiku visuose karų frontuose prieš verslinę žvejybą grojo, kad neskirti limitų ir DRAUSTI VERSLINĘ ŽVEJYBĄ vidaus vandenyse išskyrus Kuršių marias.

Daugelis šios kadencijos išrinktų Seimo narių buvo išrinkti deklaruodami, kad kurs naujas darbo vietas, gerins žmonių gerbūvį, didins atlyginimus, pensijas ir mažins socialinę atskirtį.
Realus gyvenimas parodė – kad verslinės žvejybos ilgalaikis draudimas ir atsisakymas skirti limitus verslinei žvejybai PARODO, kad VALDANTIEJI nesiekia kurti naujų darbo vietų, nors ŽUVŲ IŠTEKLIAI yra gausūs ir LR Žuvininkystės įstatymas ĮPAREIGOJA skirti limitus verslinei žvejybai EŽERUOSE ir TVENKINIUOSE.

TEIGIAME, kad Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), kurios narė yra ir Lietuva, dar 1995 m. priėmė Atsakingosios žuvininkystės kodeksą, kuris nurodo į smulkaus žvejybos verslo svarbų indėlį gyventojų užimtumui, pajamoms ir maisto išteklių gausinimui.

2017.07.17-18 aš dėl verslinės žvejybos draudimo protestavau prie pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybos rūmų Taline. 2017-07-24 aš protestavau Vilniuje prie LR Prezidento rūmų dėl verslinės žvejybos draudimo. 2017-07-27 atsakingiems Lietuvos vadovams įteikiau laišką „Dėl protestų Taline ir Vilniuje“ (priedas Nr. 2, 9 lapai). PAŽYMIME, kad atsakingos institucijos laišką persiuntė Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministras neskyrė limitų verslinei žvejybai.

2017-09-14 laišku „Dėl verslinės žvejybos“ kreipėmės į Lietuvos atsakingus vadovus dar kartą prašydami, kad būtų skiriami limitai verslinei žvejybai (priedas Nr. 3, 3 lapai). PAŽYMIME, kad atsakingos institucijos laišką persiuntė Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministras neskyrė limitų verslinei žvejybai.

2017-09-25 Lietuvos partijų dalyvaujančių Seimo veikloje vadovams, profsąjungų ir savivaldybių vadovams bei ŽINIAI Lietuvos atsakingų institucijų vadovams įteikėme raštą „Dėl verslinės žvejybos Lietuvoje“ (priedas Nr.4, 4 lapai). PAŽYMIME, kad atsakingos institucijos laišką persiuntė Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministras neskyrė limitų verslinei žvejybai.

2017-09-28 kreipėmės į atsakingus Lietuvos vadovus raštu „Kada bus atnaujinta verslinė žvejyba vidaus vandens telkiniuose???“ (priedas Nr. 5, 2 lapai). PAŽYMIME, kad atsakingos institucijos laišką persiuntė Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministras neskyrė limitų verslinei žvejybai.

Panaši smulkaus verslo gniuždymo padėtis yra žemės ūkio ir kitose verslo šakose bei valstybės valdomose institucijose. Gal todėl Lietuvos darbuotojų vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2016 m. yra vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje – 602 eurai. Gal todėl vidutinė senatvės pensija 2016 m. buvo 255 eurų. Gal todėl 870 tūkst Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. TIK TODĖL pagal GIRTUOKLYSTĘ LIETUVA PIRMAUJA PASAULYJE. TIK TODĖL dėl bedarbystės ir badmirystės grėsmių beveik trečdalis Lietuvos gyventojų emigravo (apie 900 tūkst. žmonių). TIK TODĖL didėja socialinė atskirtis. TURBŪT TODĖL spalio pabaigoje vykęs tyrimas atskleidė, kad 82 proc. 9 -12 klasių moksleivių galvoja apie emigraciją, - 31,9 proc. apklaustųjų norėtų išvykti iš Lietuvos visam laikui. TURBŪT TODĖL masiniams streikams rengiasi medikai ir mokytojai – tikimasi, kad atsiras daug juos palaikančių.

KONSTATUODAMI, kad pagal mokslinius tyrimus 1 ha rekomenduojamas žuvų produkcijos sugavimo limitas yra 21,06 kg., ATKREIPDAMI dėmesį, kad pastaraisiais metais 12-14-oje vandens telkiniuose buvo leidžiama verslinė žvejyba ir skirdavo limitus vidutiniškai po 6 kg 1 ha ir kad neskiria limitų verslinei žvejybai vandens telkinių nuomininkams - PAREIŠKIAME, kad susidaro nuomonė, kad Lietuvą valdantys prieš žvejus verslininkus ir vandens telkinių nuomininkus vykdo ekonominį, politinį ir socialinį SABOTAŽĄ.

Didžiai gerbiami Europos Komisijos Pirmininke, Estijos, Latvijos ir Lenkijos Prezidentai, Švedijos Ministre Pirmininke, Vokietijos Kanclere, Jūs bendraujate su LR Prezidente, su Seimo Pirmininku, su Ministru Pirmininku ir kitais atsakingais Lietuvos pareigūnais bei politikais TODĖL PRAŠOME paaiškinti Lietuvos vadovams apie įstatymų vykdymo praktiką nesant FORSE MAJEURE aplinkybių Europos Sąjungoje ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir apie atsakomybę už įstatymų nevykdymą.
Didžiai gerbiami Europos Komisijos Pirmininke, Estijos, Latvijos ir Lenkijos Prezidentai, Švedijos Ministre Pirmininke, Vokietijos Kanclere, prašome paprašykite Lietuvos vadovų, kad jie paprašytų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro K. Navicko vykdyti LR Žuvininkystės įstatymą ir kad NEATIDĖLIOJANT skirtų limitus nors po 4,6 kg. iš 1 ha verslinei žvejybai ežeruose ir tvenkiniuose gaudyti kuojas, ešerius, karosus, lydekas, karšius, lynus, raudes, starkius, plakius ir kitas menkavertes žuvis.

Didžiai gerbiami Europos Komisijos Pirmininke ir Estijos Pezidente prašome leisti mūsų atstovui pasisakyti Taline 2017 gruodžio 4, 5 dienomis vyksiančiame Vandenų ir jūrų reikalų direktorių susitikime
Didžiai gerbiamas Europos Komisijos Pirmininke, prašome leisti mūsų atstovui pasisakyti 2017 gruodžio 11, 12 dienomis vyksiančiame Briuselyje Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.
Lietuva pasirūpino, kad pats garsiausias ir žiauriausias nusikaltėlis nuteistas iki gyvos galvos H. Daktaras kalėjimo kameroje turėtų tušinuką.
Gyvenimas parodys ar LIETUVĄ VALDANTYS PASIRŪPINS, kad verslinei žvejybai būtų skirti limitai ežeruose ir tvenkiniuose gaudyti kuojas, ešerius, karosus, lydekas, karšius, lynus, raudes, starkius, plakius ir kitas menkavertes žuvis ir jas tiekti rinkai – ar bus vykdomas LR Žuvininkystės įstatymas ir kas atsakys už LR Žuvininkystės įstatymo nuolatinį pažeidinėjimą?

PRIESAIKOS SULAUŽYMAS ir PARLAMENTINĖS KONTROLĖS STOKA arba JOS NEBUVIMAS SUKELIA ĮSTATYMŲ VYKDYMO PIKTNAUDŽIAVIMUS ir GYVENTOJŲ NEPASITENKINIMUS bei PROTESTUS. Seimas nuo LR Žuvininkysės įstatymo vykdymo kontrolės nusišalino, nors ne kartą buvo kreiptasi. Matyt, tikisi daugiau rinkėjų balsų.

Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” prezidentas L. Kerosierius.

e. p. leonaslabora@gmail.com


PRIEDAS Nr. 1