| 3. Paskutinis
raundas
ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
Europos Sąjungos Prezidentui Hermanui van Rompuy
Europos Parlamento nariams
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei
Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Sauliui
Bucevičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui
Salamakinui
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui
Juliui Sabatauskui
Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkui Gediminui
Kirkilui
Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Remigijui
Žemaitaičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos
pirmininkui Raimundui Paliukui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Stebėsenos komiteto nariams, socialiniams ir ekonominiams partneriams
Žiniasklaidai
PASKUTINIS RAUNDAS
Vilnius, 2014-07-22
Lietuvoje baigiami Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų Veiksmų
programos įgyvendinimo įvertinimo darbai ir baigiami rengti 2014–2020 metų
žuvininkystės sektoriaus programiniai dokumentai. Čia norėčiau išvardyti
keletą svarbių žuvininkystės problemų, kurioms spręsti, mano manymu, nebuvo
skirta reikiamo dėmesio. Lietuvos institucijos, politikai ir pareigūnai jas
žino.
Keletas minčių apie žuvininkystę
Kiekvienam žmogui per metus rekomenduojama suvalgyti 24 kg žuvų arba žuvų
produktų. Lietuviai suvalgo apie 13–14 kg.
Žvejai mėgėjai kasmet pagauna apie 1200–1500 t žuvų. Žvejai verslininkai
vidaus vandenyse pagauna apie 1500 t, o pagal 2007–2013 m. Veiksmų programą
turėtų pagauti apie 1800 t per metus. Brakonieriai ir nelegaliai žuvaujantys
kasmet pagauna apie 1300–1800 t žuvų ir kasmet žuvų ištekliams padaro žalos
maždaug už 30 mln. litų (8,7 mln. eurų ), o kormoranai išgaudo apie 600–800
t žuvų. 2013 metais už brakonieriavimą padidintos baudos.
Apie žvejybos laivų modernizavimą
2007–2013 m. laivams modernizuoti buvo skirta apie 3 mln. eurų. Daugelis
naudojamų žvejybai laivų pagaminti sovietmečiu, prieš 30–40 metų. Laivų
modernizavimui projektų niekas neteikė, nes Europos Sąjungos institucijos
reikalauja sumažinti modernizuojamų laivų galią 20–30 procentų.
Specialistams aišku, kad, sumažinus laivų variklių galią, laivai nebegalės
efektyviai atlikti reikiamų funkcijų. Kitų ES valstybių žvejybos laivai jau
seniai yra kur kas galingesni, techniškai ir ekonomiškai pranašesni už
Lietuvos žvejų laivus. Lietuvos žvejams nesuprantama, kodėl ES tokius
griežtus reikalavimus kelia Lietuvai.
Žvejai prašo, kad 2014–2020 m. laivų modernizavimo priemonei įgyvendinti
būtų pakeista tvarka ir taisyklės. Lietuvos politikai ir pareigūnai vis dar
tebeieško kompromiso su ES kolegomis. Kuo greičiau būtina rasti sprendimą ir
gauti lėšų Lietuvos žvejų laivams modernizuoti palankiomis sąlygomis.
Lietuvos žuvų išteklių būklė
Pagal Johanesburgo 2002m. darnaus vystymosi deklaracijos įpareigojimus ją
pasirašiusios šalys (tarp jų ir Lietuva) visus žuvų išteklius iki stabilaus
lygio turi atkurti iki 2015 metų.
Remiantis mokslininkų rekomendacijomis, valstybinės reikšmės vandens
telkinius pagal minimalias normas per metus reikėtų įžuvinti 748 mln.
vienetų žuvų. Lietuvoje kasmet įžuvinama apie 180 mln. vienetų. Dėl
gamybinių pajėgumų bei lėšų stygiaus ir dėl valstybinių žuvivaisos įmonių
reorganizacijos Lietuva neįvykdys Johanesburgo deklaracijos įpareigojimų.
2013 ir 2014 metais asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ prašė Aplinkos
ministeriją mėnesį uždrausti žvejybą pavasarinio neršto metu, raginti žvejus
saugoti vandens telkinius neršto metu ir įrengti dirbtines nerštavietes.
Ministerija nereagavo. Taigi ministerija nepakankamai rūpinasi žuvų išteklių
gausinimo ir apsaugos klausimais.
Dėl socialinių bei ekonominių partnerių ir Stebėsenos
komiteto formavimo
Europos Komisija 2007-12-17 sprendimu C/2007/6703 patvirtino Lietuvos
Žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą. Programai
įgyvendinti Europos Komisija tarp socialinių ir ekonominių partnerių yra
patvirtinusi asociacijų sąjungą „Žuvininkų rūmai“. Žemės ūkio ministro
įsakymu į Stebėsenos komiteto personalinę sudėtį yra įtrauktas asociacijų
sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas L. Kerosierius. Asociacijų sąjunga „Žuvininkų
rūmai“ gina daugelio žuvininkystės organizacijų interesus.
2009-06-15 žemės ūkio ministras K. Starkevičius pašalino iš Stebėsenos
komiteto asociacijų sąjungą „Žuvininkų rūmai“ ir jos atstovą L. Kerosierių.
Apie K. Starkevičiaus neteisėtus veiksmus ne kartą buvo informuotos Lietuvos
atsakingos institucijos ir politikai. Ministras įsakymo nekeitė. Tik po
2011-12-22 kreipimosi į Europos Sąjungos Prezidentą Hermaną van Rompuy, po
kurio 2012- 01-27 rekomendacijos LR Seimo Kontrolieriaus įstaiga atliko
patikrą ir nurodė žemės ūkio ministro neteisėtus veiksmus, K. Starkevičius
labai skubiai 2012-03-02 atstatė asociacijų sąjungą „Žuvininkų rūmai“ ir jos
atstovą L. Kerosierių į Stebėsenos komitetą. Beveik 3 metus juridiškai
asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ buvo izoliuota Stebėsenos komitete.
Asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ ir jų atstovas dalyvavo rengiant ir
įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų
programą. ,,Žuvininkų rūmai“ dalyvauja ir rengiant 2014–2020 metų
programinius dokumentus. Tačiau nė vieno karto asociacija ir atstovas nebuvo
kviečiami į socialinių ir ekonominių partnerių susitikimus. Žemės ūkio
ministerija socialinius ir ekonominius partnerius į susitikimą 2014-07-24
pakvietė, tačiau asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ atstovas į posėdį
nekviečiamas.
2014–2020 m. socialiniais ir ekonominiais partneriais Žemės ūkio
ministerijos pareigūnai patvirtino: 2 organizacijas, atstovaujančias
žvejojančioms įmonėms Baltijos jūroje ir priekrantėje, 1 – Kuršių mariose ir
Nemuno žemupyje (40 įmonių) ir 1 – Kuršių mariose (8 įmonės). Visos šios
organizacijos yra Baltijos pajūryje, Klaipėdos apskrityje. Kitų apskričių
vidaus vandenyse žuvauja apie 60 įmonių, tačiau jų atstovo tarp partnerių
nėra. Atkreipiu dėmesį, kad daugelio šių įmonių interesus gynė ir gina
asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“. Tai rodo, kad asociacijų sąjunga „Žuvininkų
rūmai“ ir toliau ignoruojama. Kyla klausimas, kas bus socialiniai ir
ekonominiai partneriai ir kas atstovaus bei gins šių 60 žvejybos įmonių
interesus 2014–2020 metais Stebėsenos komitete?
Lietuvoje ministro įsakymas yra viršesnis už Lietuvos ĮSTATYMĄ
2010-03-08 aplinkos ministras G. Kazlauskas įsakymu Nr. D1-267 uždraudė
verslinę žvejybą nuo 2013-01-01 Kauno mariose ir Kruonio hidroakumuliacinės
elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine (Valstybės žinios, 2010 m. Nr.
29-1365).
Daugelis mokslininkų, teisininkų, verslininkų, specialistų ir politikų
aiškina, kad šis įsakymas dėl verslinės žvejybos draudimo Kauno mariose ir
Kruonio HAE baseine neturi juridinių galių ir yra NIEKINIS, kadangi
prieštarauja Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymui (Valstybės žinios,
2000 m. Nr. 1648). Šio įstatymo 6 straipsnio 1-me punkte rašoma: „Žvejybos
reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės
tyrimų duomenimis ... .“ Pagal mokslininkų atliktus tiriamuosius darbus
Kauno mariose 2013 metais žvejai verslininkai galėjo sugauti 65 tonas, o
Kruonio HAE baseine – 15 tonų žuvų.
Aplinkos ministerija nuo 2013-01-01 neišdavė jokių leidimų verslininkams
žvejoti Kauno mariose ir Kruonio HAE baseine. Kruonio HAE turbinos masiškai
mala žuvis, kadangi susikaupusias baseine žuvis vandens srovė neša tiesiai į
turbinas. Aplinkos ministerija grubiai pažeidė galiojančius įstatymus, o
žvejai verslininkai patyrė didžiulių nuostolių. Panaši padėtis yra ir 2014
metais.
Atkreipiame dėmesį, kad daugelis politikų, mokslininkų, specialistų ir žvejų
verslininkų ne vieną kartą posėdžiuose, pasitarimuose ir konferencijose
aiškino apie neteisėtus buvusių aplinkos ministrų G. Kazlausko ir V.
Mazuronio veiksmus dėl verslinės žvejybos draudimo daugelyje vandens
telkinių. Iki šiol į tokius ministrų netinkamus sprendimus oficialiai niekas
nereagavo, o draudimai įgyja vis didesnį mastą.
2013-05-17 aplinkos ministras V. Mazuronis paskelbė įsakymą, draudžiantį
verslinę žvejybą nuo 2015-01-01 visuose vidaus vandens telkiniuose, išskyrus
Kuršių marias ir kai kurių žuvų specializuotą žvejybą (Valstybės žinios,
2013 m. Nr. 53-2648). Atkreiptinas dėmesys, kad mokslininkai, atlikę tyrimus,
iki šiol nėra rekomendavę uždrausti verslinę žvejybą nė viename vandens
telkinyje. Daugeliui kyla klausimai, kiek Lietuvoje tęsis ĮSTATYMŲ
pažeidinėjimai, kas atsakys už žvejams padarytą žalą ir kas bus patrauktas
atsakomybėn už įstatymų pažeidinėjimą.
Maždaug prieš 8 metus aukščiausi politikai ir valdžios atstovai ėmė skelbti,
kad žvejai verslininkai išgaudo daug žuvų, brakonieriauja ir trukdo žvejams
mėgėjams gaudyti žuvis. Žvejų verslininkų niekinimo propagandą leista
naudoti žvejams mėgėjams tikintis, kad daugybė žvejų mėgėjų balsuos už
kandidatus į Seimą, ginančius žvejų mėgėjų interesus. Masiškai visais
įmanomais būdais buvo formuojama nuomonė, kad žvejai verslininkai
intensyviai brakonieriauja ir išgaudo žuvis. Ypač meistriškai žvejų
verslininkų niekinimo ir šmeižimo juodąsias technologijas ištobulino
aplinkos ministras V. Mazuronis. Manoma, kad jų dėka jis 2014 m. tapo
Europos Parlamento nariu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal veikiančius
įstatymus apie 140 žvejojančių įmonių veiklą vidaus vandenyse griežtai
reglamentuoja teisės aktai. Mąstantys žmonės supranta, kad žvejai
verslininkai, gaunantys leidimus žuvaujanti tik maždaug 100 vandens telkinių,
negali išgaudyti žuvų likusiuose 3000 ežerų, 1500 tvenkinių ir 29000 upių,
upelių bei kanalų. Politikams ir valdininkams pavyko sukiršinti žvejus
mėgėjus prieš verslininkus ir gauti papildomų balsų per rinkimų kampanijas.
Manoma, kad kaip padėką kai kuriems politikams ir žvejams mėgėjams ministrai
G. Kazlauskas ir V. Mazuronis išleido neteisėtus įsakymus ir terorizuoja
žvejus verslininkus, o KITI LIETUVOS AUKŠČIAUSI VADOVAI IR POLITIKAI TYLI IR
NEREAGUOJA, NES, MATYT, ATEITYJE JIE TIKISI ŽVEJŲ MĖGĖJŲ BALSŲ.
Ir abiturientai žino, kad ĮSTATYMAS yra aukščiau už ministro įsakymą, o kai
kurie politikai ir pareigūnai tebegalvoja, kad ministrų, ypač V. Mazuronio
įsakymas, yra svarbesnis ir galingesnis už LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMĄ.
Programiniuose 2014–2020 metų dokumentuose plačiai aiškinama apie ekonomikos
augimą, apie naujų darbo vietų kūrimą, apie tai, kaip remti pakrančių ir
sausumos bendruomenes. Tačiau visiškai nutylima apie negatyvius reiškinius,
apie vidaus vandenų žvejybos verslo naikinimą, apie socialinės atskirties ir
bedarbystės didinimą. Visame pasaulyje propaguojamas ir skatinamas smulkusis
žvejybos verslas, o Lietuvoje jis naikinamas.
Lietuvoje panašių faktų daugybė.
Gal todėl:
Lietuvoje 1 mln. ha žemės dirvonuoja, milžiniški pinigai išmokami, kad
žmonės nedirbtų žemės, nors daugybė žmonių pasaulyje badauja. Lietuvių
emigracija didžiausia visoje ES. Lietuvoje vieni iš mažiausių uždarbių ES, o
prekių ir paslaugų kainos artėja prie europinių. Lietuva pirmauja ES
savižudybėmis. Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių pagal suvartojamą
alkoholio kiekį vienam žmogui per metus užima PIRMĄ VIETĄ – kiekvienas mūsų
šalies gyventojas išgeria vidutiniškai po 15,4 l absoliutaus etilo alkoholio.
Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas L. Kerosierius
|