www.fisheryabc.eu

 

Pagrindinis

 

LT  EN

 

2. ĮŽANGA

Mes visi mylime savo Tėvynes ir su pasididžiavimu sakau, kad ir Lietuva yra brangakmenis pasaulio valstybių brangakmenių vainike.

Mes dažnai nesidrovėdami pasakome apie džiaugsmą, skausmą, liūdesį, problemas ir lūkesčius.

Lietuva yra Europos Baltijos regione. Jos geografinės koordinatės:
Ji yra tarp 20° 56′E ir 26° 51′E rytų ilgumos,
bei tarp 53° 54′N ir 56° 27′N šiaurės platumos.
Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje. Upės atplukdo, iš miestų suleidžiama ir iš laivų išmetama daugybė įvairiausių teršalų Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje palaidota apie 50 tūkst. tonų cheminių nuodingų medžiagų.

Apie 20 Lietuvos mokslininkų pastaraisiais metais pagal sutartį su Aplinkos ministerija vykdė gamtosaugos tyrimus Kuršių mariose, Priekrantėje ir Baltijos jūroje. Jie ministerijai teikdavo tarpines ataskaitas. 2020-01-07 prokurorai, policininkai ir tyrėjai nustatė, kad Klaipėdos įmonė GRIGEO leidžia neišvalytus vandenis į Baltijos jūrą. Tik tada kilo MILŽINIŠKAS SKANDALAS apie nuotekomis ir cheminėmis medžiagomis teršiamus vandenis, kadangi Aplinkos ministerija neteikdavo informacijos apie incidentus ir gręsiančius pavojus.
Senai žiniasklaida nuolatos transliavo klaipėdėčių skundus dėl gamtotaršos.
ŽINOMA, kad 2018 metų gruodžio 19 d. vyriausybė pasitarime specialiu įpareigojimu dėl gamtotaršos atkreipė Aplinkos ministerijos dėmesį, bet Aplinkos ministerija nesurado rimtų gamtos teršėjų ir neviešino mokslininkų pateiktą informaciją apie ne vieną kartų teršalų viršijimo normas. Ir tik po sausio 7, po specialiųjų pajėgų reido, KAI KILO PASAULINIS SKANDALAS Aplinkos ministerija pradėjo surasti daug aplinkos pažeidimų, o Aplinkos ministras K. Mažeika pradėjo prasižengėlių paieškas.

ŽINOMA, kad firma GRIGEO teikė finansinę paramą kandidatams į prezidentus
D. Grybauskaitei, G. Nausėdai ir I. Šimonytei.
ir … ir kitiems…

Pastaraisiais metais nuolatos gilinant Klaipėdos uosto kanalą vis daugiau sūraus vandens iš Baltijos jūros patenka į gėlavandenes Kuršių marias.
Nejaugi niekas nepagalvojo, kad siekiant ekonominės naudos iš Klaipėdos uosto, po kelių dešimtmečių Kuršių marios gali tapti sūria Baltijos jūros įlanka.
Tai būtų pasaulinės reikšmės katastrofa, nes Kuršių Nerija yra UNESCO Pasaulio paveldo objektas.
Nuo pasaulio pradžios verslininkai ežeruose žuvaudavo, o padidėjus žuvų biomasei 1,5 karto ir kai iš Lietuvos pabėgo beveik milijonas žmonių, nuo 2015-01-01 uždraudė verslininkams žuvauti.

PRIMENAME, kad 2011 metais buvo išduoti limitai verslinei žvejybai 35 vandens telkiniuose tarp jų 21-ame nuomojamame ežere, o vėliau buvo pradėta mažinti limitus. Nuo 2015-01-01 neišduodami limitai verslinei žvejybai ežeruose, Kauno mariose ir tvenkiniuose.
2017-04-07 Aplinkos ministras K. Navickas pateikė informaciją, kad ištyrinėtuose 384 ežeruose ir tvenkiniuose bendra žuvų biomasė 2011-2016 m padidėjusi 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris padidėjo apie 1,3 - 1,4 karto.
Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtuose ištirtuose vandens telkiniuose vidutinis sugavimo limitas 1 ha yra 21,06 kg., o žvejams verslininkams 2011-2014 m. leido vidutiniškai sugauti iš 1 ha 7-5 kg. žuvų.
Aplinkos ministerija, kai kurie politikai ir valstybės pareigūnai bei žvejai mėgėjai dažniausiai limitų neskyrimą verslinei žvejybai aiškina, kad žvejai verslininkai nualina vandens telkinius ir brakonieriauja, kad žvejams mėgėjams trūksta žuvų, kad verslininkai trukdo mėgėjams žuvauti. Kiekvienam turėtų būti aišku, kad toks piktavališkas verslininkų niekinimas neturi jokio pagrindo, nes niekada mokslininkai nebuvo nustatę, kad žvejai verslininkai nualino nors vieną vandens telkinį ir kad verslininkai buvo sugaunami brakonieriaujant. Sveikas ir blaiviai mąstantis žmogus turėtų suprasti, kad verslininkai žuvaudami 10-35 aukščiau įvardytų vandens telkinių, niekaip negali nualinti virš 33 tūkst. vandens telkinių. Aplinkos ministerija taip pat draudžia vykdyti verslinę žvejybą vandens telkinių nuomininkams. PAREIŠKIAME, kad verslinės žvejybos draudimai turi POLITINĮ – RINKIMINĮ pobūdį, nes 2006 metais politikai pradėjo aiškinti, kad iš žvejų mėgėjų rinkimuose žymiai daugiau galima gauti rinkėjų balsų negu iš žvejų verslininkų.
Už žvejybos taisyklių pažeidimą Lietuvoje taikomos griežtos baudos net konfiskuojant žvejybos įrankius bei susisiekimo priemones ir išreikalaujama padengti gamtai padarytos žalos nuostolius – už neteisėtą 1 karšio pagavimą skiriama 60 eurų bauda, už 1 šamo - 290, už 1 lašišos - 580, už 1 lydekos – 145 eurų.


Nuo 2007 metų iki šiol Lietuvos vadovams, politikams ir atsakingoms institucijoms buvo parašyta apie 120 laiškų, dalyvauta įvairiuose pasitarimuose, konferencijose, posėdžiuose. NIEKADA NEBUVO PATEIKTA PAAIŠKINIMŲ DĖL ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NESILAIKYMO IR VERSLINĖS ŽVEJYBOS DRAUDIMO.

ŽINODAMI APIE AMORALIAUSIĄ IR NETEISĖTĄ LIETUVOS VADOVŲ IR POLITIKŲ ELGSENĄ IR TRUKDŽIUS SMULKIEMS VERSLININKAMS GAUDYTI EŽERUOSE PAMINĖTAS ŽUVIS, KREIPĖMĖS Į ATSAKINGIAUSIAS PASALIO INSTITUCIJAS IR KAI KURIŲ PASAULIO VALSTYBIŲ VADOVUS:

DAR KARTĄ KONSTATUOJAME, KAD VISAME PASAULYJE VALSTYBIŲ VADOVAI SKATINA SMULKŲJĮ ŽVEJYBOS VERSLĄ IR ŠVIEŽIŲ ŽUVŲ REALIZACIJĄ, O LIETUVOS VADOVAI DRAUDŽIA.