2. ĮŽANGA
Mes visi mylime savo Tėvynes ir su pasididžiavimu sakau, kad ir Lietuva yra
brangakmenis pasaulio valstybių brangakmenių vainike.
Mes dažnai nesidrovėdami pasakome apie džiaugsmą, skausmą, liūdesį,
problemas ir lūkesčius.
Lietuva yra Europos Baltijos regione. Jos geografinės koordinatės:
Ji yra tarp 20° 56′E ir 26° 51′E rytų ilgumos,
bei tarp 53° 54′N ir 56° 27′N šiaurės platumos.
Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje. Upės atplukdo, iš
miestų suleidžiama ir iš laivų išmetama daugybė įvairiausių teršalų Po
Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje palaidota apie 50 tūkst. tonų
cheminių nuodingų medžiagų.
Apie 20 Lietuvos mokslininkų pastaraisiais metais pagal sutartį su Aplinkos
ministerija vykdė gamtosaugos tyrimus Kuršių mariose, Priekrantėje ir
Baltijos jūroje. Jie ministerijai teikdavo tarpines ataskaitas. 2020-01-07
prokurorai, policininkai ir tyrėjai nustatė, kad Klaipėdos įmonė GRIGEO
leidžia neišvalytus vandenis į Baltijos jūrą. Tik tada kilo MILŽINIŠKAS
SKANDALAS apie nuotekomis ir cheminėmis medžiagomis teršiamus vandenis,
kadangi Aplinkos ministerija neteikdavo informacijos apie incidentus ir
gręsiančius pavojus.
Senai žiniasklaida nuolatos transliavo klaipėdėčių skundus dėl gamtotaršos.
ŽINOMA, kad 2018 metų gruodžio 19 d. vyriausybė pasitarime specialiu
įpareigojimu dėl gamtotaršos atkreipė Aplinkos ministerijos dėmesį, bet
Aplinkos ministerija nesurado rimtų gamtos teršėjų ir neviešino mokslininkų
pateiktą informaciją apie ne vieną kartų teršalų viršijimo normas. Ir tik po
sausio 7, po specialiųjų pajėgų reido, KAI KILO PASAULINIS SKANDALAS
Aplinkos ministerija pradėjo surasti daug aplinkos pažeidimų, o Aplinkos
ministras K. Mažeika pradėjo prasižengėlių paieškas.
ŽINOMA, kad firma GRIGEO teikė finansinę paramą kandidatams į prezidentus
D. Grybauskaitei, G. Nausėdai ir I. Šimonytei.
ir … ir kitiems…
Pastaraisiais metais nuolatos gilinant Klaipėdos uosto kanalą vis daugiau
sūraus vandens iš Baltijos jūros patenka į gėlavandenes Kuršių marias.
Nejaugi niekas nepagalvojo, kad siekiant ekonominės naudos iš Klaipėdos
uosto, po kelių dešimtmečių Kuršių marios gali tapti sūria Baltijos jūros
įlanka.
Tai būtų pasaulinės reikšmės katastrofa, nes Kuršių Nerija yra UNESCO
Pasaulio paveldo objektas.
Nuo pasaulio pradžios verslininkai ežeruose žuvaudavo, o padidėjus žuvų
biomasei 1,5 karto ir kai iš Lietuvos pabėgo beveik milijonas žmonių, nuo
2015-01-01 uždraudė verslininkams žuvauti.
PRIMENAME, kad 2011 metais buvo išduoti limitai verslinei žvejybai 35
vandens telkiniuose tarp jų 21-ame nuomojamame ežere, o vėliau buvo pradėta
mažinti limitus. Nuo 2015-01-01 neišduodami limitai verslinei žvejybai
ežeruose, Kauno mariose ir tvenkiniuose.
2017-04-07 Aplinkos ministras K. Navickas pateikė informaciją, kad
ištyrinėtuose 384 ežeruose ir tvenkiniuose bendra žuvų biomasė 2011-2016 m
padidėjusi 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris padidėjo apie 1,3 - 1,4
karto.
Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtuose ištirtuose vandens telkiniuose
vidutinis sugavimo limitas 1 ha yra 21,06 kg., o žvejams verslininkams
2011-2014 m. leido vidutiniškai sugauti iš 1 ha 7-5 kg. žuvų.
Aplinkos ministerija, kai kurie politikai ir valstybės pareigūnai bei žvejai
mėgėjai dažniausiai limitų neskyrimą verslinei žvejybai aiškina, kad žvejai
verslininkai nualina vandens telkinius ir brakonieriauja, kad žvejams
mėgėjams trūksta žuvų, kad verslininkai trukdo mėgėjams žuvauti. Kiekvienam
turėtų būti aišku, kad toks piktavališkas verslininkų niekinimas neturi
jokio pagrindo, nes niekada mokslininkai nebuvo nustatę, kad žvejai
verslininkai nualino nors vieną vandens telkinį ir kad verslininkai buvo
sugaunami brakonieriaujant. Sveikas ir blaiviai mąstantis žmogus turėtų
suprasti, kad verslininkai žuvaudami 10-35 aukščiau įvardytų vandens
telkinių, niekaip negali nualinti virš 33 tūkst. vandens telkinių. Aplinkos
ministerija taip pat draudžia vykdyti verslinę žvejybą vandens telkinių
nuomininkams. PAREIŠKIAME, kad verslinės žvejybos draudimai turi POLITINĮ –
RINKIMINĮ pobūdį, nes 2006 metais politikai pradėjo aiškinti, kad iš žvejų
mėgėjų rinkimuose žymiai daugiau galima gauti rinkėjų balsų negu iš žvejų
verslininkų.
Už žvejybos taisyklių pažeidimą Lietuvoje taikomos griežtos baudos net
konfiskuojant žvejybos įrankius bei susisiekimo priemones ir išreikalaujama
padengti gamtai padarytos žalos nuostolius – už neteisėtą 1 karšio pagavimą
skiriama 60 eurų bauda, už 1 šamo - 290, už 1 lašišos - 580, už 1 lydekos –
145 eurų.
Nuo 2007 metų iki šiol Lietuvos vadovams, politikams ir atsakingoms
institucijoms buvo parašyta apie 120 laiškų, dalyvauta įvairiuose
pasitarimuose, konferencijose, posėdžiuose. NIEKADA NEBUVO PATEIKTA
PAAIŠKINIMŲ DĖL ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NESILAIKYMO IR VERSLINĖS ŽVEJYBOS
DRAUDIMO.
ŽINODAMI APIE AMORALIAUSIĄ IR NETEISĖTĄ LIETUVOS VADOVŲ IR POLITIKŲ ELGSENĄ
IR TRUKDŽIUS SMULKIEMS VERSLININKAMS GAUDYTI EŽERUOSE PAMINĖTAS ŽUVIS,
KREIPĖMĖS Į ATSAKINGIAUSIAS PASALIO INSTITUCIJAS IR KAI KURIŲ PASAULIO
VALSTYBIŲ VADOVUS:
DAR KARTĄ KONSTATUOJAME, KAD VISAME PASAULYJE VALSTYBIŲ VADOVAI SKATINA
SMULKŲJĮ ŽVEJYBOS VERSLĄ IR ŠVIEŽIŲ ŽUVŲ REALIZACIJĄ, O LIETUVOS VADOVAI
DRAUDŽIA.
|